Psalmynas 91

₁Kas tik gyvena Aukščiausiojo pastogėje,

pasilieka Visagalio pavėsy.

₂Jis sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve,

mano prieglauda ir tvirtove, pasitikiu tavimi!“

₃Juk tai jis

išgelbės tave nuo medžiotojo kilpos

ir nuo mirtį nešančio maro.

₄Savo sparnų plunksnomis jis uždengs tave, –

po jo sparnais rasi prieglaudą.

Jo ištikimybė – dengiantis skydas.

₅Nereikės tau bijoti nakties siaubo

nei strėlės, iššautos dieną,

₆nei maro, sėlinančio tamsoje,

nei rykštės, niokojančios vidudienį.

₇Nors tūkstantis kristų tavo kairėje

ir dešimt tūkstančių – dešinėje,

tavęs niekas nepasieks.

₈Tu žiūrėsi ir matysi,

kaip baudžiami nedorėliai.

₉Tu pasirinkai VIEŠPATĮ savo prieglauda,

Aukščiausiąjį savo užuovėja,

₁₀todėl neištiks tavęs žala,

nepalies tavo palapinės nelaimė,

₁₁nes jis palieps savo angelams

saugoti tave visur, kad ir kur tu eitum.

₁₂Savo rankomis jie neš tave,

kad kojos į akmenį neužsigautum.

₁₃Tu sumindžiosi liūtą ir gyvatę,

sutrypsi liūtuką ir slibiną.

₁₄„Kas mane myli, tą gelbėsiu;

saugosiu jį, nes jis žino mano vardą.

₁₅Kai jis šauksis manęs, išklausysiu,

būsiu su juo varge,

išgelbėsiu ir pagerbsiu.

₁₆Pasotinsiu jį ilgu amžiumi,

pagirdysiu savo išganymu“.